2010, gegužės 2 d. – VDU koncertų salė

Courtney Pine – sax
Darren Taylor – bass
Robert Fordjour – drums
Zoe Rahman – piano
Omar Puente – violin
Cameron Pierre – guitars

 

Courtney Pine’o programa pavadinta “COURTNEY PINE PRESENTS TRANSITION IN TRADITION” ir yra skirta legendiniam klarnetistui ir saksofonistui Sidney Bechet. Nepaslaptis, kad daugeliui ankstyvasis džiazas skamba per daug egzotiškai ar neįprastai lyginant su dabartiniu, t.y. nuėjusiu ilgą kelią ir pasiekusiu neįtikinamiausias formas. Courtney Pine’as atiduodamas pagarbą vienam pirmųjų solo improvizuotojų saksofonu tiesia tiltą į beveik šimtu metų nutulusią tradiciją ir perteikia ją savo originaliu poslinkiu (transition), atidžiu ardymu ir atsakingu perdėliojimu.

Kompozijose galima išgirsti Naujojo Orleano džiazo elementų, hard bop’o, swing’o, stride pianino, taip pat stiprus dėmesys afrikietiškos ir Karibų įtakos išlaikymui. Taip pat nemažai free jazz’o elementų (teigiama, kad Sidney Bechet koncertuodamas Europoje išbandė save ir šioje džiazo kryptyje), kuriuos Courtney Pine’as bei jo sekstetas, man pasirodė, atliko su didžiausiu užsidegimu. Programos spalvingumą ir geografinį platumą atspindi ir kompozicijų pavadinimai, kurių kiekvienas tarsi reiškia, kuriai Sidney Bechet muzikos detalei suteikiama reikšmė ir išskirtinumas: Haiti, New Orleans, Le Matin Est Noire, Toussaint L’Ouverture, The Tale Of Joe Harriott, The Sound Of Jazz?, Creole Swing, Afropean, Au Revoir (šie kūriniai įtraukti ir į to paties pavadinimo albumą “Transition in Tradition”). Kiekviename iš pavadinimų užkoduotas džiazo istorijos fragmentas. Su istorija kiekvienas žmogus turi asmeninė santykį. Courtney Pine’ui istorija yra gyvas dalykas. Pasiklausius šios muzikos pradedi kitaip vertinti ankstesniąją Courtney Pine’o kūrybą ir joje imi atrasti taip pat daugiau sąsajų su praeitimi, kadangi šiam žmogui džiazo pionierių atliktas darbas yra labai svarbus ir prasmingas. Man pasirodė, kad scenoje buvo tokių momentų, kuomet Courtney Pine’as virsdavo Sidney Bechet gyvenančiu ir kuriančiu XX a., o gal aš klystu?

Courtney Pine’as kai kurias kompozicijas atliko Sidney Bechet pagrindiniu instrumentu - soprano saksofonu. Taip pat naudojo rečiau džiazo muzikos scenoje pasitaikančius bosinį klarnetą ir altinę fleitą. Bosinis klarnetas ypač įspūdingai skambėjo atliekant free džiazo kompozicijas: kuomet beveik žmogaus ūgiui prilygstančiu instrumentu praeidavo didele jėga skleidžiamas ir virpinamas oras, pasigirsdavo iki kraštutinės temperatūros įkaitę garsai, kurie imdavo sklisti po salę nesuskaičiuojama gausa ir kryptimis.

Courtney Pine’as taip pat turi dar vieną unikalią savybę – gebėjimą bendrauti. Po kiekvienos kompozicijos jis nepamiršdavo padėkoti kartu su juo grojantiems muzikantams. Žiūrovai gavo dar daugiau – improvizacijose Sidney Bechet temomis nuolat ir visuomet netikėtai pasirodydavo fragmentai iš visiems gerai žinomų dainų ir motyvų. Tai atsitikdavo tikriausiai tuo momentu, kai klausytojai per daug įsijausdavo ir surimtėdavo. O to Courtney Pine’as atrodo negali ilgai toleruoti, nors ir atlikdamas tikrai rimtą ir svarbią kiekvienam džiazo solistui programą.

Antroji koncerto dalis tapo gyvu ir nuoširdžiu bendravimu - iš Anglijos kilęs virtuozas  galbūt gerą pusvalandį, nepamiršdamas sugroti kokią nors natą, vaikščiojo po sausakimšą salę ir kalbino žiūrovus akimis, gestais ar tiesiog spaudė ranką. Tiems kas nesuprato, kas vyksta,  Courney Pine’as pasakė ir žodžiais – svarbiausia yra žmonių vienybė.

 Paulius

Browse Timeline

• « Jazztronik – Kaunas Jazz 2010
• » The Ploctones – Kaunas Jazz 2010

Comments ( 2 )

Add a Comment