(+4 rating, 4 votes)
Loading ...
2010, gegužės 1 d. – Combo klubas
Ryota Nozaki – keys
Eliana – vocals
Shigeru Terauchi – trumpet
Ichiro Fujiya – bass
Masanori Amakura – drums
Apie Jazztronic pasirodymą kalbėti labai lengva – ant kojų buvo pastatyti visi Combo klube tuo metu buvę žmonės. Ritminė grupės dalis buvo nepriekaištingai japoniškai griežta, tiksli ir kieta. Šį ledo gabalą p0 truputį šildė Shigeru Terauchi trimitas, puikiai derantis prie intensyvios šokių muzikos. Japonai visuomet šiek tiek linkę į kraštutinumus, t.y. eksperimentinius bandymus su muzika. Ir tai, mano manymu, labai geras bruožas. Tik susidūręs su prie tam tikros ribos priartėjusia kūryba, gali suprasti jos menkavertiškumą arba tobulumą.
Jazztronik kaip ir kitas japonų kolektyvas Soil and Pimp Sessions (pastarasis galbūt dar radikaliau) nebijo groti tiesiog greitai, aštriais garsais ir neįprastais jų sąskambiais. Kad tai ne paprasčiausia jaunatviška ir laikina fantazija rodo jau dešimtmetį (Jazztronik pradėjo savo pasirodymus 1998 Tokijuje) trunkanti sėkminga grupės veikla, energinga džiazo muzika pelniusį pripažinimą visame pasaulyje. Beje, atliktas scenoje darbas – kurio, žinoma nesijautė, nes muzika skambėjo taip tiksliai, tarsi studijoje įrašinėjant grupės albumą – buvo labai jaučiamas, kuomet publikai kviečiant Jazztronik antram (!) bisui, kolektyvo nariai trumpam buvo pasidalinę į dvi stovyklas. Vieni iš karto norėjo patenkinti sausakimšos klubo salės maldavimą, kiti akivaizdžiai (ypač būgnininkas Masanori Amakura) purtė galvas, tačiau galutinis rezultatas visgi buvo žiūrovų naudai.
Antroje Jazztronik pasirodymo dalyje prie kolektyvo prisijungė dainininkė Eliana. Po jos atėjimo į sceną ir pirmos atliktos dainos, Combo klube nebeliko sėdinčių džiazo muzikos gerbėjų, o gal jų tiesiog nesimatė pro minią šėlstančių žmonių. Eliana prisijungė prie trimitininko, kuris Jazztronik skambesiui suteikdavo šilumos ir dabar jau dviese nujazz, jazz house ar techno jazz’ą transformuodavo į melodingą ir įsimintinomis temomis praturtintą muziką. Nereikėtų pamiršti Ryota Nozakio, kuris pragrojimuose dažnai kaitindavo emocijas įvairias “rūgščiais” sintezatorių garsais, parinktais idealiai tembriškai ir tiksliai įsiliejančiais į bendrą Jazztronik skambesį.
Paulius
